MENIU
GENCITOX projekto aprašymas
Projekto tikslai, uždaviniai
Projekto santrauka
Tyrimų aktualumas
Tyrimų naujumas
Aplinkos genotoksiškumo tyrimų būklė
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Svarbiausi mokslinės grupės
vykdyti projektai
Projekto partneriai
Mokslinė kompetencija
Projekto aktualumas
Įgyvendinant GENCITOX projektą aplinkos taršos geno-citotoksiniai efektai bus nagrinėjami Baltijos, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyne, t.y. vieningoje jūrinėje hidrosistemoje, kur paviršiaus temperatūra per pastaruosius 15-20 metų pakilo kur kas daugiau negu buvo prognozuota, o jautrių rūšių adaptacija jau pasiekė terminės tolerancijos ribas kada jau galimi populiacijų ir bendrijų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Tokio pobūdžio pokyčius gali ryškiai sustiprinti jūrinės aplinkos tarša kenksmingais junginiais (MacKenzie, Schiedek, 2007a,b; Schiedek et al., 2007). Kylant aplinkos temperatūrai didėja teršalų toksiškumas vandens organizmams kadangi intensyvėja teršalų apytaka ir jų metabolizmas. Aukštesnės temperatūros taip pat modifikuoja teršalų kaupimosi ir detoksikacijos mechanizmus jūriniuose organizmuose ir gali padidinti žalingų junginių biologinį poveikį (Bloomfield et al., 2006).
"Atlantas-Šiaurės jūra-Baltijos jūra" hidrosistema išsidėsčiusi ryškiame hidrografiniame, temperatūriniame, druskingumo bei taršos gradientuose, todėl galima prognozuoti stiprėsiantį integralinį klimato kaitos ir antropogeninio streso poveikį populiacijoms ir bendrijoms ir ypač toms, kurios gyvena uždaroje Baltijos jūroje. Baltijos jūroje gyvena daug genetiškai unikalių jūrinių borealinių rūšių populiacijų, kurios jau dabar yra pasiekę adaptacinės gebos ribas gyventi užterštoje apysūrio vandens aplinkoje. Be to ši jūra, kaip ir Šiaurės jūra vis daugiau teršiama naftos junginiais, kurie sukelia genetinius ir kancerogeninius efektus ir ypač upių žiočių, didelių uostų, intensyvios navigacijos zonose, kur aptinkami įvairiausių biologiškai pavojingų junginių mišiniai. Iškyla jūrinių ekosistemų sveikatingumo įvairiuose jūrų regionuose įvertinimo ir jų normalios ekologinės būklės atstatymo ir valdymo būtinybė. ši būtinybė yra apibrėžiama Europos Sąjungos jūrų strateginėse direktyvose (2008 m.birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), ES Baltijos jūros regiono strategiją, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus) ir tarptautinius ES įsipareigojimus, pavyzdžiui, HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą, Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos, HELCOM, OSPAR ir kitų organizacijų dokumentuose. HELCOM Baltijos veiksmų planas (Baltic Action Plan) konkrečiai apibrėžia priemones siekiant sumažinti jūros taršą žalingais junginiais iki minimumo ir užtikrinti organizmų populiacijų ir bendrijų sveikatingumą. Tačiau nežiūrint šio strateginio Baltijos atstatymo plano, šioje jūroje bus įgyvendinamas pats didžiausias pagal apimtį povandeninių technologinių darbų pasaulyje Nord Stream (Šiaurės srovės dujotiekio) projektas, apimsiantis daugiau nei 1200 km ilgio ir 2 km pločio dugno juostą, t.y. daugiau nei 2400 km2 Baltijos jūros dugno ploto. Esant tokio masto intervencijai į Baltijos jūros ekosistemą, vienu svarbiausių uždavinių aprašant ekologinius pažeidimus ekosisteminiame lygmenyje yra sąryšio tarp teršalų ir žalingų sveikatos efektų organizmams nustatymas. Tokių tyrimų aktualumą apsprendžia dar ir tai, kad Baltijos ir Šiaurės jūrose pastaraisiais metais labai padidėjo užterštumas naftos produktais, ir ypač pietinėje Baltijos jūros dalyje, kur yra ypač intensyvi navigacija. Bloomfield J.P. Williams R.J., Gooddy D.C., Cape J.N., Guha P. 2006. Impacts of climate change on the fate and behaviour of pesticides in surface and groundwater - a UK perspective. Science of the Total Environment, 369: 163-177. MacKenzie B.R., Schiedek D. 2007a. Daily ocean monitoring since the 1860s shows record warming of northern European seas. Global Change Biology, 13: 1335-1347. MacKenzie B.R., Schiedek D. 2007b. Long-term sea surface temperature baselines - time series, spatial covariation and implications for biological processes. Journal Marine Systems, 68: 405-420. Schiedek D. Sundelin B., Readman J.W., Macdonald R.W. 2007. Interactions between climate change and contaminants. Marine Pollution Bulletin, 54: 1845-1856. |
