MENIU
GENCITOX projekto aprašymas
Projekto tikslai, uždaviniai
Projekto santrauka
Tyrimų aktualumas
Tyrimų naujumas
Aplinkos genotoksiškumo tyrimų būklė
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Svarbiausi mokslinės grupės
vykdyti projektai
Projekto partneriai
Mokslinė kompetencija
Tyrimų naujumas
Iki šiol jūrinės aplinkos genotoksiškumo tyrimai buvo vykdomi dažniausiai priekrantinėse zonose. GENCITOX projekto rėmuose jūrinės aplinkos genotoksiškumas ir citotoksiškumas bus nagrinėjamas atvirose giluminėse jūrų zonose. Tiriamų biožymenų ypatumai įvairiose žuvų rūšyse bus vertinami kaip ekosistemų sveikatingumo indikatoriai. Tuo tikslu bus naudojama nagrinėjamų parametrų gradacija ir sudaroma aplinkos genotoksiškumo šiose ekosistemose skalė. Tai yra visiškai nauja jūrinių ekosistemų genotoksiškumo įvertinimo metodologija, leisianti apibrėžti genetinės rizikos zonas "Atlantas-Šiaurės jūra-Baltijos jūra" hidrosistemoje, apibūdinti genotoksinių junginių paplitimo tendencijas Baltijos jūroje tiesiant Šiaurės srovės dujotiekį ir galimą įtaką Baltijos šalių ekonominėms bei NATURA 2000 zonoms.
Kompleksinis aplinkos geno-citotoksiškumo, kancerogenezės, patogenezės procesų žuvyse vertinimas leis suformuoti integruotą aplinkos kokybės vertinimo biožymenų indeksą, kuris sudarys galimybes tiksliau apibūdinti ekologinius ir ekotoksikologinius procesus jūrinėse ekosistemose ir leis gauti kokybiškai naujos mokslinės taip pat ir praktinės aplinkosauginėms valdymo priemonėms vertingos informacijos, tiek nustatant atskirų taršos šaltinių genotoksinį įnašą į jūras, tiek įvertinant teršalų avarinių išsiliejimo pasekmes unikalioms jūrinėms organizmų populiacijoms. Planuojami tyrimai sudarys galimybes parengti metodinius nurodymus įtraukiant aplinkos genotoksiškumo vertinimo kriterijus į jūrų ekologinio monitoringo programas, o sukaupta analitinė biožymenų duomenų bazė galės būti naudojama rengiant strateginius Europos Sąjungos (pvz. Baltijos jūros regiono strategija), HELCOM SGEH, OSPAR, ICES WGBEC dokumentus ir sudarant tarpusavio ryšį tarp mokslo, jūrinio naftos verslo ir aplinkosauginių organizacijų. Kita vertus, suformuota analitinė biožymenų sistema bus ypač naudinga įvertinant ekotoksinį įnašą į Baltijos jūros ekosistemą patenkantį iš Lietuvos teritorijos. Tai bus labai svarbu, kai įgyvendinant Baltijos veiksmų planą, kiekviena esanti aplink Baltijos jūra valstybė privalės prisiimti taršos mažinimo įsipareigojimus.
Bloomfield J.P. Williams R.J., Gooddy D.C., Cape J.N., Guha P. 2006. Impacts of climate change on the fate and behaviour of pesticides in surface and groundwater - a UK perspective. Science of the Total Environment, 369: 163-177. MacKenzie B.R., Schiedek D. 2007a. Daily ocean monitoring since the 1860s shows record warming of northern European seas. Global Change Biology, 13: 1335-1347. MacKenzie B.R., Schiedek D. 2007b. Long-term sea surface temperature baselines - time series, spatial covariation and implications for biological processes. Journal Marine Systems, 68: 405-420. Schiedek D. Sundelin B., Readman J.W., Macdonald R.W. 2007. Interactions between climate change and contaminants. Marine Pollution Bulletin, 54: 1845-1856. |
