Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektorius

Pagrindinės tyrimų kryptys – vandens gyvūnų funkcionavimas antropogeninio poveikio sąlygomis, adaptacijos ypatumai bei dėsningumai ontogenezėje. Tiriamas būdingiausių Lietuvos teršalų poveikis skirtingo filogenetinio lygio vandens gyvūnams, jų funkcinėms sistemoms bei rodikliams, vertinamas gyvūnų jautrumas atskirose vystymosi stadijose. Tiriami cheminio streso dėsningumai ir mechanizmai. Vykdoma fiziologinių biomarkerių labiausiai paplitusiems Lietuvos vandenyse teršalams paieška. Dalyvaujama lašišinių žuvų populiacijų atstatymo projektuose, įvertinant natūralaus neršto ir dirbtinai veistų jauniklių fiziologinę būklė.

Antropogeninės kilmės veiksnių įtaka vandens gyvūnų fiziologiniams bei elgesio atsakams, jų dėsningumai bei mechanizmai Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje pradėti tirti 1968 m. Tam tikslui 1970 m. suformuota Vandens gyvūnų elgesio tyrimų grupė, vėliau pavadinta Ekologinės fiziologijos ir etologijos sektoriumi, dabar – Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektorius. Iki 1985 m. padalinyje tirtos hidrobiontų elektrorecepcijos problemos, liekamasis elektros laukų poveikis skirtingo filogenetinio lygio vandens organizmams, nustatinėti efektyvūs elektros žūklei ir nekenksmingi aplinkai srovės parametrai. Ekotoksikologijos klausimai padalinyje pradėti tirti 1988 m.

Nijolė Kazlauskienė, dr. – sektoriaus vadovė, vyresn. mokslo darbuotoja, tel. (5) 279 63 12, e. p. ekolfiziol@takas.lt

Žuvų ekologinė fiziologija, embriologija, toksikologija, aplinkosauga. Tiria teršiančių medžiagų poveikį žuvų fiziologinėms sistemoms ankstyvoje ontogenezėje. Pastaruoju metu tiria lašišinių žuvų (dirbtinai veisiamų ir natūralaus neršto) fiziologinę būklę nuo ankstyvosios ontogenezės

Milda Zita Vosylienė, dr. – vyresnioji mokslo darbuotoja

Tel. (5) 279 63 12, e. p. ekolfiol@takas.lt

Žuvų ekologinė fiziologija, ichtiohematologija, toksikologija, aplinkosauga. Tiria skirtingos kilmės teršiančių medžiagų poveikį žuvų fiziologinėms sistemoms. Dalyvauja lašišinių žuvų (dirbtinai veisiamų ir natūralaus neršto) fiziologinės būklės vertinime

Laima Petrauskienė, dr. – vyresn. mokslo darbuotoja, tel. (5) 279 63 12, e. p. Laimap@ekoi.lt

Dėlių ir žuvų etologija ir fiziologija. Pastaruoju metu tiria sunkiųjų metalų ir kitų ksenobiotikų poveikį hidrobiontų elgesio ir fiziologinėms reakcijas, dirba mokslo istorijos srityje

Gintaras Svecevičius, dr. – vyresnysis mokslo darbuotojas, tel. (5) 279 63 12, e. p. Gintaras.Svecevicius@takas.lt

Ekotoksikologija, žuvų elgsenos toksikologija, gamtosauga. Tiria teršiančių medžiagų (sunkiųjų metalų, naftos angliavandenilių ir kt.) poveikį žuvų elgsenos reakcijoms bei kitiems biologiniams rodikliams

Giedrė Viršilaitė - vyresn. laborantė

Egidijus Leliūna, dr. – mokslo darbuotojas, e. p. aegida3@centras.lt

Lašišinių žuvų populiacinė genetika

Paslaugos
Projektai

Valstybinė programa Akvakultūros plėtra (N. Kazlauskienė).

Publikacijos

Vosylienė M.Z., Kazlauskienė N., Svecevičius G. 2003. Effect of heavy metal model mixture on biological parameters of rainbow trout Oncorhynchus mykiss. Environmental science and pollution research 10 (2): 103-107.

Svecevičius G., Kazlauskienė N., Vosylienė M.Z. 2003.Toxic effects of orimulsion on rainbow trout Oncorhynchus mykiss. Environmental science and pollution research 10 (5): 281-283.

Petrauskienė L. 2003. Water and sediment toxicity assessment by use of behavioural responses of medicinal leeches. Environmental International 28: 729-736.

Svecevičius G. 2003. Avoidance response of rainbow trout Oncorhynchus mykiss to heavy metal model mixture after long-term exposure in early development. Bull. Environ. Contam. Toxicol. 71: 226-233.

Kazlauskienė N., Marčiulionienė E.D., Montvydienė D., Svecevi�?ius G., Vosylienė M.Z. 2003. Comparative studies of the toxic effects of heavy metal model mixture on organisms of different phylogenetic level and ontogenesis. Environmental and chemical physics 25 (3): 116-122.